Vis labiau nenuspėjamame ir greitai kintančiame pasaulyje savybės, kurios padeda jauniems žmonėms būti atspariems, prisitaikantiems ir aktyviems, yra svarbesnės nei bet kada anksčiau. Tarp daugybės darbo rinkoje, darbo su jaunimu ir verslumo srityse sklandančių sąvokų, didelį dėmesį pritraukė augimo mąstysenos idėja. Tačiau ar augimo mąstysena gali būti raktas į ilgalaikę verslo sėkmę, ypač jauniems žmonėms ir su jais dirbantiems asmenims?

Kas yra augimo mąstysena?

Psichologės Carol Dweck apibrėžta augimo mąstysenos sąvoką apibūdina tikėjimą, kad gebėjimai ir intelektas gali būti ugdomi pastangomis, mokymusi ir atkaklumu. Augimo mąstyseną turintys jauni žmonės iššūkius laiko galimybėmis mokytis, o ne grėsme savo savivertei. Priešinga sąvoka yra fiksuota mąstysena, kai manoma, kad gebėjimai yra įgimti ir nekintami.

Kodėl augimo mąstysena svarbi verslume?

Verslumas – nesvarbu, ar tai verslo kūrimas, socialinio projekto įgyvendinimas, ar kūrybinės idėjos realizavimas – iš prigimties yra neapibrėžtas. Iššūkiai, nesėkmės ir netikėtos kliūtys yra šio proceso dalis. Jauniems žmonėms, norintiems pradėti verslą, augimo mąstysena yra ne tik naudingas, bet ir gali būti lemiamas veiksnys.

Jaunas žmogus, tikintis savo gebėjimu augti laikui bėgant, yra labiau linkęs:

• Išlikti motyvuotas nesėkmių atveju.
• Priimti atsiliepimus ir iš jų mokytis.
• Prisitaikyti prie pokyčių ir išlikti lankstus.
• Iššūkius laikyti išsprendžiamais, o ne ribojančiais asmenybės gebėjimus.

Tokiu būdu augimo mąstysena sudaro pagrindą ilgalaikei sėkmei – nebūtinai per greitus laimėjimus, bet sudarant sąlygas tvariai ir nuolatinei verslininko mokymosi kelionei.

Jaunimo darbuotojo vaidmuo

Jaunimo darbuotojai, lyderiai ir mentoriai atlieka svarbų vaidmenį skatindami tokią mąstyseną. Per mokymus, seminarus ir kasdienius pokalbius jie gali skatinti jaunimą:

• Apmąstyti savo iššūkius.
• Apsvarstyti, ko išmoko iš nesėkmių.
• Nustatyti asmeninius mokymosi tikslus, suderintus su verslo ar projekto tikslais.
• Vertinti pastangas ir stebėti pažangą.
• Džiaugtis mažais laimėjimais ir nuolatiniu tobulėjimu.

Teikdami paramą ir kurdami aplinką, kurioje galima saugiai eksperimentuoti ir kurioje nesėkmės laikomos natūralia proceso dalimi, jaunimo darbuotojai padeda ugdyti ir stiprinti jaunimo verslumo kompetencijas.

Sistemos, palaikančios augimo mąstyseną, kūrimas.

Siekiant skatinti jaunimo augimo mąstyseną, taip pat būtina išorinė parama. Ji gali apimti:

• Verslumo programas, kuriose dėmesys skiriamas mokymosi procesams, o ne tik galutiniams rezultatams.
• Prieigą prie tinklų, kuriuose galima atvirai diskutuoti apie iššūkius ir klaidas.
• Galimybę gauti patarimus iš patyrusių verslininkų, kurie atvirai kalba apie savo nesėkmes ir išmoktąsias pamokas.
• Neformalaus mokymosi galimybių vertinimą.

Kai jaunimo iniciatyvos integruoja šias vertybes, jos padeda jauniems žmonėms ugdyti ne tik techninius verslumo įgūdžius, bet ir mąstymo įpročius, reikalingus išlikti atkakliems ir tobulėti laikui bėgant.

Išvada: daugiau nei tik madinga frazė

Nors augimo mąstysena savaime nepakeičia išteklių, tinklų ir galimybių poreikio, ji suteikia psichologinį pagrindą, padedantį orientuotis verslumo pasaulyje. Ji skatina smalsumą, atsparumą ir aktyvų požiūrį – savybes, kurių reikia jauniems žmonėms, nesvarbu, ar jie kuria verslą, ieško darbo, ar bando rasti savo gyvenimo kelią.